Meilę šunims man įskiepijo pirmasis šuo – laikos veislės kalytė, su kuria užaugau žaisdama jos būdoje su lėlėmis. 16 metų ji buvo geriausia mano draugė ir palydovė, todėl jau jai gęstant žinojau, kad mano gyvenimas yra neatsiejamas nuo šunų ir nusprendžiau ieškoti pamainos savo pirmajai šunytei.

Ne veltui sakoma, kad šuo panašus į šeimininką, o šeimininkas į šunį. Todėl veislės ieškojau pagal pagrindinius savo asmenybės bruožus. Ir lyg tyčia, besirinkdama iš medžioklinių šunų veislių, užtikau čekoslovakų vilkšunį. Pirmasis mano rastas vilkšunis buvo Atikos močiutė, Jolly z Molu Es. Šie šunys mane pakerėjo išvaizda, o vėliau charakteriu. Tai yra viskas, ko tikėjausi iš tobulo šuns – sveikata, ilgaamžiškumas, išvaizda, savarankiškumas, orumas, savigarba, judesio lengvumas bei ištvermė. Poreikis užsitarnauti vilkšunio pasitikėjimą buvo esminė priežastis, kodėl pasirinkau būtent šią veislę. Tai ne tik šuo - tai asmenybė, su kuria laikui bėgant tampi partneriais ir neišskiriamu duetu.

Atika mano gyvenime atsirado ilgai planavus ir renkantis tinkamiausią vadą. Norėjau vilkšunio, turinčio iki šiol man vieno gražiausių veislės atstovo – Jolly z Molu Es, kraujo. Likimas lėmė, kad išsirinkau Čekijoje esantį veislyną, kurio savininkams esu dėkinga ne tik už nuostabų vilkšunį, bet ir už neįkainojamą pažintį. Tikriausiai todėl iki šiol manau, kad veislynas pirmiausia turi būti galimybė pažinti veislę, klausti ir gauti atsakymus bei patarimus. Kasdien dėkoju likimui, kad mano gyvenime atsirado būtent Atiką ir turėjau nepakartojamas akimirkas, išbandymus bei nepakartojamas pamokas. Bėgant laikui įsitikinau, kad būti atsakingai už save ir gyventi remiantis savo vertybėmis yra lengviausia ir geriausia, todėl nusprendžiau įkurti savo veislyną. „Gintaro akys“ gimė iš čekoslovakų vilkšunio standarto, Atikos žvilgsnio subtilumo ir sentimentų Lietuvai, kaip gintaro kraštui. Tikiuosi, kad ateityje mes sėkmingai kursime savitą veislyną, kuriame bus gera visiems atrasti save ir pažinti vilkšunį iš arčiau.